Tremtis

Anei vieno saulėlydžio potvynio
Anei vieno saulėlydžio debesio
Su liepsnojančiom krūmuos lakštingalom
Anei vieno, man jau nepriklauso

Aš gyvenu, o nesimato
Aš gyvenu, o man atrodo
Aš gyvenu, daugelį metų
Aš gyvenu, o gal buvau

Nesvetingoje šiaurės provincijoj
Kur kalba ir lėta ir keistoka
Kur nesiblokščia keisti papročiais
Žmonija tau vargšo atvykėlio

Aš gyvenu, bet gyvenimas neina
Neina medis į meilę metalo
Aš gyvenu, o atrodo bandyčiau
Tik priminti sau apie save

Anei vieno išeinančio pergalėn
Su agonijoj plieskiančia vėliava
Anei vieno sudužusio burlaivio
Anei vieno vėluojančio traukinio

Ant stataus geležinkelio pylimo
Anei vieno žmogaus net nemylimo
Kuriam dar pamojuočiau ranka
Aš kalbu, nežinau apie ką

Aš gyvenu, o nesimato
Aš gyvenu, o man atrodo
Aš gyvenu, daugelį metų
Aš gyvenu, o gal dar būsiu