Krantas

Krantas, į kurį viltis sudėjau
Neabejotinai bus kaip teisėjas
Kaip fantastiška liepų alėja
Kaip skaudžiausios teisybės skelbėjas

Mano krantas, Vytauto ramybė
Miškais išvyto valstiečio teisybė
Veidai ir upės, sava begalybė
Vanduo ir ašaros, lieka Tėvynė
Mano krantas

Žygiuojam, viens, du, trys
Vandens poliruotu paviršium
Kiek liko, viens, du, trys
Negalvojam, nes kelią pamiršim
Keistoka mūsų kariuomenė
Be ginklų, ir vien tik jaunuomenė
Sustingusį kraują vėl gyslom
Varykim į didelį tikslą

Krantas, tyloje paskendęs
Baltas gandras vėl pamariu sklendžia
Miškais pavirtę piliakalnių žolės
Padavimai tai pamirštos šventės
Mano krantas, Tolimas apleistas
Laukia ilgisi šaknys sužeistos
Besidairančios atplaukiant laivo
Tai vienintelis meilės vaistas
Mano krantas

Žygiuojam, viens, du, trys
Vandens poliruotu paviršium
Kiek liko, viens, du, trys
Negalvojam, nes kelią pamiršim
Keistoka mūsų kariuomenė
Be ginklų, ir vien tik jaunuomenė
Sustingusį kraują vėl gyslom
Varykim į didelį tikslą

Krantas, į kurį viltis sudėjau!
Krantas, į kurį viltis sudėjau!
Krantas, į kurį viltis sudėjau!
Krantas, į kurį viltis sudėjau!