Kalnai ant kalnų

Giedu dainelę, savo giesmelę
Apie rūpesčius, vargelius
Lietuvos krašto, ne taip iš rašto
Giedu senųjų žodelius

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai
Tenai Lietuva per amžius buvo!
Kaip sako mūsų senoliai
Kaip sako mūsų senoliai...

Ten miškai snaudė, ten meškas gaudė
Kasdien lietuviai iš seno
Ūžė, braškėjo medžiai nuo vėjo
Ten, kur lietuviai gyveno

Ant piliakalnių, ant smėliakalnių
Ąžuolai šventi kerojo
Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai
Kuriuos lietuviai turėjo
Kuriuos lietuviai turėjo

Ir labai buvo plati Lietuva
Daug ana žemių įgijo
Žmonės laimingi, buvo turtingi
Niekur nebuvo vergijos

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai
Tenai Lietuva per amžius buvo!
Kaip sako mūsų senoliai

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai
Tenai Lietuva per amžius buvo!
Kaip sako mūsų senoliai
Kaip sako mūsų senoliai!