Norėsi tu

Už nugaros naktis
Ir mano praeitis
Matysi tai, ką norėsi tu
Plauki man į akis
Ten jūros vidurys
Ir būsi ten, kur norėsi tu

Aš garsiu ateisiu
Ir tyliai išeisiu
Turėsi tiek, kiek norėsi tu
Kiekviena pabaiga
Yra kažko pradžia
Galėsi likt, kur norėsi tu

Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu

Tik sienos ir langai
Šlapi kiauri stogai
Rasi mane, jei norėsi tu
Ant laiptų, ant šaltų
Kaskart ten pat skrendu
Prisėsk šalia, jei norėsi tu

Netruksim čia užtrukt
Šioj žemėje pabūt
Ką pasirinkt, jei norėsi tu
Ar choru išprotėt
Ir stygose skambėt
Ar tikrai to norėsi tu?

Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu
Norėsi
Norėsi tu