Aš Normaliai
Ašarų skonis
Ir toks jausmas, kad niekad daugiau
Nemokėsiu pajausti
Tu žinai
Aš labiausiai bijau
Tavo klausimo, lyg ir nekalto
Atsakymo ieškau
O mano dantys suskilusias lūpas kramto
Tu klausi dar kartą:
- Kaip tu?
- Aš? Aš normaliai.
Pasakau du žodžius
Ir šluostau nuo skruostų vilties likučius
Liežuviu paskutinius lašus nulaižau
Ir iš įpročio tau atsakau:
- Aš normaliai. Aš normaliai. O kaip tu?
Nuojauta tyli
Ir toks jausmas, kad niekad daugiau
Nebenersim į gylį
O paviršiumi plauksim toliau
Paskutinius žodžius, kurie liko
Sulaužę pusiau
Pasilikę vienintelį klausimą sau
Mes kartosime dar šimtą kartų:
- Kaip tu?
- Aš? Aš normaliai.
Pasakau du žodžius
Ir šluostau nuo skruostų vilties likučius
Liežuviu paskutinius lašus nulaižau
Ir iš įpročio tau atsakau:
- Aš normaliai. Aš normaliai. O kaip tu?
